Sabatas

DIEVO SABATAS ŠIANDIENINIAME GYVENIME

“Jei sabato dieną nekelsi kojos iš namų ir mano šventą dieną neužsiimsi
savo reikalais, jei sabatą laikysi žavesio diena, VIEŠPATS šventą dieną –
šlovinga... tai džiaugsiesi VIEŠPATYJE …” (Iz 58,13-14).

Ar sabatas išsaugojo savo reikšmę? Ar ir dabartiniame pasaulyje reikia laikytis
sabato?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, peržiūrėkime Biblijos apreiškimus, t.y. Dievo
įkvėptą žodį.
Jėzus Kristus save vadino “sabato Viešpačiu” ir sakė, kad “sabatas padarytas
žmogui, ne žmogus sabatui” (Mk 2,27-28). Sabato reikšmės jis neapribojo ir niekada
netvirtino, kad sabatas buvo įkurta kokiai nors vienai grupei ar kokiam tai apibrėžtam
laikotarpiui. Priešingai, jis buvo įkurta visai žmonijai amžiniems laikams. Sabato
įsakymas priklauso Dešimčiai įsakymų, o tai reiškia, kad glūdi pačiame žmonijai
duoto Dievo įstatymo centre.

Teisingas bendravimas su Dievu

Sabatas buvo sukurta žmonijai. Koks jo tikslas?
Pranašo Izaijo knygoje (58 ir 59 skyriuose) mes skaitome, kad dėl mūsų
nuodėmių žmonijos buvo atskirta nuo Dievo. “VIEŠPATIES ranka nėra sutrumpėjusi,
kad negalėtų gelbėti, nei jo ausis apkurtusi, kad neišgirstų. Bet jūsų kaltės atskyrė
jus nuo jūsų Dievo, jūsų nuodėmės uždengė jo veidą, ir jis nebegirdi jūsų” (Iz 59,1-2).
Šios eilutės kalba apie veidmainiškumą tų, kurie savo išore rodo, kad ieško Dievo,
tačiau iš tikrųjų yra pripildyti nuodėmių ir kvailų išsigalvojimų (Iz 58,1; 59,4-15).
Bet Dievas parodo mums, kad mes galime su juo susitaikyti. “Į Sioną jis ateis
kaip atpirkėjas ‘pas tuos Jokūbo vaikus, kurie nusigręžė nuo nuodėmės’, sako
VIEŠPATIES žodis” (Iz 59,20). Jėzus Kristus ir yra žmonijos gelbėtojas, kuris atpirko
arba išpirko žmoniją, atidavęs mirčiai savo gyvenimą (Jn 3,16; 1 Pt 1,18-19; 1 Jn 2,2;
4,9-10).
Dievas taip pat mums apreiškė, kaip tinkamai bendrauti su juo. Norint suprasti
Dievą ir jo kelius, reikia nusižeminti ir pasninkauti. “Tada šauksiesi, ir VIEŠPATS
atsilieps, prašysi pagalbos, ir jis tars: ‘Aš čia!’... šviesa tau užtekės tamsoje, tamsa
bus tau šviesi kaip dienovidis. VIEŠPATS visuomet bus tavi vadovas, ir sausros
išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas ir tu būsi kaip laistomas
sodas, kaip niekada neišsenkantis šaltinis” ( Iz.58:9-11).

Teisingas sabato supratimas

Toje pačioje Rašto vietoje kalbama, jog, norint tinkamai bendrauti su Dievu,
būtinas ir dar vienas labai svarbus elementas, o būtent, teisingas sabato supratimas
ir jo laikymasis. “’Jei sabato dieną nekelsi kojos iš namų ir mano šventą dieną
neužsiimsi savo reikalais, jei sabatą laikysi žavesio diena, VIEŠPATIES šventą dieną
- šlovinga, jei švęsi ją, neidamas savo keliais, neieškodamas, kas tau naudinga, ir
DIEVO SABATAS ŠIANDIENINIAME GYVENIME


2
neleisdamas laiko tuščioms šnekoms, tai džiaugsiesi VIEŠPATYJE, ir aš pakelsiu
tave virš žemės aukštumų, pamaitinsiu tave tavo tėvo Jokūbo paveldu’,- taip kalbėjo
VIEŠPATIES lūpos” (Iz 58,13-14).
Šie žodžiai atskleidžia mums, kodėl Dievas davė sabatą. Dievui sabatas – tai
neatskiriama dalis teisingų, švelnių ir malonių santykių su juo. Tai Dievo garbinimo
liudijimas. Tai sugebėjimas ir noras paaukoti vieną iš iš mums brangių dalykų – mūsų
laiką – idant užmegztume tinkamą ryšį su Dievu.
Tinkamai, pagal paties Dievo nurodymus, laikydamiesi sabato turime “neiti
savo keliais”, “neieškoti, kas mums naudinga” ir “neleisti laiko tuščioms šnekoms”.
Užsiimdami tuo, mes negerbsime švento Dievo laiko, eikvosime jį tuščiai .
Bet sabatas neturi būti tinginystės diena. Tai tinkamo ryšio su Dievu diena.
Šią dieną reikia laikyti “žavesio diena, Viešpaties šventą dieną – šlovingą” - sako
mums Dievas.
Vietoj to, kad eikvotume šią dieną savo reikalams ir tikslams, turime
pasinaudoti ja, kad sukauptume visas savo mintis norui įtikti Dievui, puoselėdami
savo ryšį su juo.

Tinkamo ryšio sukūrimas

Ką privalome daryti, kad sukurtumėm tinkamą ryšį su Dievu? Visų pirma, reikia
kreiptis į jį ir betarpiškai bendrauti su juo. Su Dievu mes kalbame per maldą. Dievas
su mumis kalba per jo įkvėptą Žodį – Bibliją. Štai kur raktas į tinkamą ryšį su Dievu.
Mums pasakyta: “Būkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami” (Kol 4,2).
“Visuomet džiaukitės, be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes
to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje” (1 Tes 5,16-18) – ragino mus apaštalas
Paulius. “Daug gali karšta teisiojo malda” ( Jok 5,16) – rašo apaštalas Jokūbas.
Jėzus Kristus norėjo, kad jo mokiniai melstusi, tai aišku iš jo žodžių: “Kai
melsitės, sakykite: ...”( Mt 6,5-7; Mk 11,24; Lk 11,2). Jis davė mokiniams svarbius
nurodymus kaip melstis ir kvietė: “visuomet melstis ir nepaliauti” ( Lk 18,1).
Dievo sabatas – tinkamiausias laikas papildomams maldoms ir ryšiui su Dievu.
Šią dieną susilaikydami nuo įprastinių darbų ir užsiėmimų, mes galime daugiau laiko
paskirti mūsų santykių su Dievu tvirtinimui.
Sabatas – idealus laikas Dievui kalbėtis su mumis. Jis mus įpareigoja
bendrauti su juo per jo Žodį – Bibliją. Paulius sako Timotiejui: “Visas Raštas yra
Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus
taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui” ( 2 Tim 3,16-17).
Sabatos laikymasis leidžia ne tik geriau suprasti Dievo kelius, bet ir savasiąs
mintis ir troškimus, parodydamas, kad ir mes patys galime pasikeisti ir priartėti prie
Dievo. Laiške hebrajams (4,12) pasakyta, jog “Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas,
aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios
atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies sumanymus bei mintis”.
Skaitykime ir studijuokime Dievo žodį. Pasakyta: “Lyg naujagimiai trokškite
tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui” (1 Pt 2,2, K. Burbulio vertimas).
Dovydas, kuris buvo “pagal Dievo širdį” (Apd 13,22), suprato, jog Dievo žodis
mums parodo, kaip reikia gyventi: “Kaip gali jaunuolis savo kelią išlaikyti tyrą?
Laikydamasis Tavo žodžių… Giliai širdyje paslėpiau Tavo žodį, kad Tau
nenusidėčiau” ( Ps 119,9. 11).
Dovydas savo laiką paskirdavo apmąstymams apie Dievo kelius, apie tai, kaip
įtikti Viešpačiui: “Apie Tavo potvarkius nuolat mąstysiu ir žiųrėsiu į Tavo kelius… Kaip
aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną” ( Ps 119,15. 97).
DIEVO SABATAS ŠIANDIENINIAME GYVENIME


3

Sabato susirinkimai

Dievo sabatas – tai laikas bendravimui su bendraminčiais, laikas tarpusavio
palaikymui ir draugiškam paskatinimui. “Sergėkite vieni kitus, skatindami mylėti ir
daryti gerus darbus. Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet
raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiame besiartinančią dieną” (Hbr
10,24-25).
Iš tikinčiųjų laukiama, kad jie šią dieną susirinks draugėn (1 Kor 11,18; 14,23).
Kaip aukščiau buvo pasakyta, mes neturime apleisti savųjų susirinkimo. Senasis
Testamentas sabatą vadina “šventąja sueiga” (Kun 23,3). Dievas tą dieną savo
žmonėms liepė susirinkti.
Iš Dievui tarnaujančių žmonių laukiama, kad jie ragintų Dievo tautą gyventi
pagal jo įstatymą. Paulius kvietė jauną bendražygį Timotiejų: “Skelbk žodį, veik laiku
ir nelaiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas” (2 Tim 4,2).
Mes jau skaitėme, kad Kristus ir apaštalas Paulius reguliariai lankė sueigas
sinagogose, kur jie pamokslaudavo žmonėms, norintiems pažinti Dievo kelius. Jėzus
Kristus savo veiksmais nuolat rodė kaip tinkamai laikytis sabato: jo metu aiškino
Dievo žodį, mokė, kaip reikia gyventi, ir gydė žmones. Ir šiuo metu Dievo sabatas yra
poilsio diena nuo visų mūsų kasdieninių darbų ir užsiėmimų. Tai diena, kurią turime
pašvęsti tarnystei Dievo drauge su kitais tikinčiaisiais. Tai diena, kada gauname
pamokymus, kaip gyventi pagal Dievo valią, ir kai darome gerus darbus.

Užmegzti ryšius su Dievu

Dievas sako: “Bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo sabatas;
nedirbsi jokio darbo…” (Iš 20,10). Jis vienareikšmiškai mums duoda suprasti, kad šią
dieną mes neturime atlikinėti kasdieninių darbų ir kad sabato diena – ypatinga,
skirtinga nuo visų kitų dienų.
Senovės Izraelis sabato laikė tokia Dievui svarbia diena, kad nesilaikančius
šio įsakymo baudė mirtimi (Iš 31,14-16; 35,2).
Kai Izraelis išėjo iš Egipto, Dievas šį savo įsakymą pakartojo ir įtvirtino:
keturiasdešimties metų bėgyje šeštą savaitės dieną savo tautai duodavo dvigubą
davinį manos, o sabatos dieną neduodavo nieko (Iš 16,26. 35; Iz 5,12). Tik
paskaičiuokime – visa susumavus, per tą laiką jis padarė per du tūkstančius
stebuklų! Akivaizdu – sabatos įsakymas Dievui labai svarbus. Jis laukia, kad mes šio
įsakymo laikytumėmės. Sabato laikymasis būtinas, norint užmegzti tinkamus ryšius
su Dievu.
Life Application Bible, komentuodama dvidešimtą Išėjimo knygos skyriaus 8-
11 eilutes, paaiškina, kodėl mums būtinas sabatas: “Sabatas buvo įsteigta kaip
poilsio ir tarnavimo Dievui diena. Dievas prisakė laikytis sabato, nes žmogui būtina
kiekvieną savaitę kažkokią laiko dalį praleisti ramybėje, tarnaujant Dievui. Dievas taip
rūpinasi mumis, kad kiekvienai savaitei paskiria mums ypatingą poilsio dieną. Dievas
– didis Dievas! Jei mūsų veržliame pasaulyje laikysimės sabato – laiko poilsiui ir
tarnavimo Dievui dienos, mes ne tik gausime galimybę dvasiškai atgimti, bet taip pat
įrodysime, koks svarbus mums Dievas. Tad neįgnoruokime Dievo įsakymų!”
Savo pavyzdžiu Jėzus Kristus parodė, kaip reikia teisingai laikytis sabato. Tai
nėra įtempta, bedžiaugsmė diena su begaliniais draudimais ir draudžiamų
užsiėmimų sąrašais. Sabatą Jėzus Kristus laikė žavesio diena, kurios metu tikintieji
dalinasi ir džiaugsmu, ir Dievo žodžiu, mokydamiesi gyventi pagal jo Įsakymą. Kristus
DIEVO SABATAS ŠIANDIENINIAME GYVENIME


4
tą dieną panaudojo išgydymams - fiziniams, emociniams, sielos ir dvasios. Tai
tinkamiausias laikas paskatinti ir padėti tiems, kuriems to reikia.
Jėzus Kristus mums aiškiai davė suprasti, kad sabato dieną gerą daryti
nedraudžiama. Jis nurodė, kad Dievo įsakyme apie sabatą tokio draudimo nėra.
Jėzus nevardijo, ko per sabatą daryti negalima, bet akivaizdžiai parodė, kokia yra tos
dienos paskirtis. Jėzaus elgesys sabato metu nurodo į ateinantį amžių, kurį mūsų
Viešpats pavadino “Dievo karalyste”. Kristaus grįžimas visai žmonijai atneš Dievo
pažadėtus išgyjimus, džiaugsmą ir laisvę (Mt 4,23; 9,35; Lk 4,16; 9,11; 10,9).
Kristaus pavyzdys parodė, kad sabato diena turi būti fizinio poilsio ir dvasinės
atgaivos diena. Ji skirta būti ilgai laukto, malonaus poilsio diena po varginančių
savaitės darbų. Tai diena, kai mes atsikratome kasdieninių rūpesčių ir nerimo.

Dievo įsakymų prasmė

Biblija užtikrina mums, jog Dievo įsakymai nėra sunkūs (1 Jn 5,3). Jie negali
būti beprasmiai ar dviprasmiai. Žmonėms jie duoti kaip Dievo, turinčio begalinę
išmintį ir begalines žinias, meilės ženklas (Iz 55,8-9). Jie buvo duoti žmonėms jų
labui, ir jų laikymasis suteikia Dievo palaiminimus (Įst 4,40; 5,29. 33). Tarp šių
įsakymų yra ir įsakymas apie sabatą. Tai poilsio ir atgaivos diena, kurią žmonėms
davė pats Kūrėjas. Tai laikas, duotas fiziniam, emociniam ir dvasiniam atsinaujinimui.
Dievas numatė, kad reikės ypatingo laiko, kurio metu mes galėtumėme
sutvirtinti ryšį su juo. Sabato įsakyme sakoma: “Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus
savo darbus…” Dievas nurodo mums, kad visas šešias savaitės dienas užsiimtumėm
savo įprastiniais darbais, o sabato dieną išlaisvintumėm savo širdis ir laiką tarnystei
Viešpačiui. Kai mes išsilaisviname tam, kad pilnutinai sukauptumėm savo mintis į
pagrindinį tikslą – į Dievo troškimus, sabatas iš tikro tampa Dievo palaima ir
džiaugsmu. Tokia ir yra Dievo sumanyto sabato prasmė (Iz 58,13-14).
Kiekvienos savaitės septintą dieną mes privalome nutraukti visus mūsų
darbus ir leisti Dievui dirbti mumyse, tuo užmegzdami ir stiprindami ryšius su mūsų
Kūrėju.


PAPILDYMAI

Kas yra tikrasis garbinimas?

Daugumai žmonių šis žodis reiškia viešą tarnavimą su iškilmingomis
giesmėmis, maldomis ir kruopščiai paruošta liturgija. Jiems atrodo, kad būtent
tokiame tarnavime vyksta tikrasis šlovinimas. Tai nevisai teisinga.
Štai kaip paaiškina šią sąvoką žodynai: dieviškos būtybės pagerbimas;
veiksmai, kuriais parodomas šis pagerbimas.

Pripažinti Dievo viršenybę

Tokiu būdu garbindami Dievą turėtume parodyti, jog pripažįstame Dievo
viršenybę. Be abejo, mūsų pripažinimą gali liudyti išorinės religinės apeigų formos, jų
ritualai ir maldos. Tačiau mes neturime pamiršti to, ką Dievas mums kalba savo
žodyje - Biblijoje.
DIEVO SABATAS ŠIANDIENINIAME GYVENIME


5
Jis aiškiai mums duoda suprasti, kad ieško tų, kurie jį šlovins dvasia ir tiesa
(Jn 4,23-24). Kai Šėtonas bandė sugundyti Kristų ir priversti jį paklusti, Jėzus Kristus
jam griežtai atsakė: “Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!” (Mt
4,10). Apaštalas Paulius savąjį tarnavimą Dievui prilygino tikėjimui viskuo, kas
parašyta Įstatyme ir Pranašuose (Apd 24,14), tuo pačiu mus nukreipdamas Raštus,
kuriuos mes vadiname Senuoju Testamentu.
Dievas nori, kad žmonija jį garbintų tiesa. Mes darome tai, garbindami jį, jam
tarnaudami ir paklusdami jo įstatymams. Dievas nori, kad mes gyventumėm
kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų (Mt 4,4). Kaip mes šloviname Dievą, mes
parodome savo kasdieniniu gyvenimu. Krikščionybė – tai gyvenimo būdas (Apd
18,25-26; 19,9.23; 22,4; 24,14.22). Tai mąstymo būdas, elgesio būdas ir gyvenimo
būdas. Dievą turime šlovinti visomis savo gyvenimo sritimis.

Ko reikia, kad garbinimas būtų tikras?

Tikram garbinimui reikia, kad žmogaus širdis pasikeistų per tikėjimą į Jėzų
Kristų ir jo auką. Išorinių pagerbimo išraiškų nepakanka. Dievas ieško tų, kurie jį
garbins dvasia, atsivertusia ir pasikeitusia širdimi.
Vadinasi, tikras garbinimas yra kur kas daugiau nei pagarbos Dievui
pareiškimas pamaldų bažnyčioje metu. Gilią šios sąvokos prasmę rodo tai, kad net
penki Naujojo Testamento veiksmažodžiai verčiami šiuo žodžiu. Visame Rašte
nerasime apibrėžimo, kas yra garbinimas… Tai ne vien Dievo šlovinimas, platesne
prasme tai yra tiesioginis Dievo, jo gamtos, jo savybių, jo kelių ir jo reikalavimų
pripažinimas, išreikštas šlovinimu ir dėkojimu širdimi arba darbais, parodančiais šį
pripažinimą (W.E.Vine, Vines Expository Dictionary of New Testament).
Jėzus Kristus griežtai kritikavo to laiko religinius vadovus už tai, kad jie
iškreipė Dievo įsakymus ir vietoje jų įvedė savo, tai yra žmonių, sukurtą mokymą (Mt
15,9; Mk 7,7). Jis sakė, jog šitoks garbinimas bereikšmis. Labai griežtai jis perspėjo
tuos, kurie šaukė: “Viešpatie, Viešpatie!” (Mt 7,21), bet nenorėjo vykdyti Dievo valios
ir jo įstatymų (21-23 eil.). Toks garbinimas tuščias, nenaudingas ir nepriimtinas nei
Dievui, nei Jėzui Kristui.
Mes gyvename laikotarpyje, kai dauguma žmonių nusivilia tradiciniais
tarnavimo Dievui ritualais. Jie mano, kad jie yra tušti, neturintys prasmės ir
nereikalingi. Laikas blaiviai pažvelgti į tai, ką reiškia tikrasis Dievo garbinimas. Kai
suprasime tikrojo garbinimo prasmę, jis taps labai reikalingu ir mūsų dabartiniam
gyvenimui, ir visos žmonijos likimui.

Sabatas reikšmingas ir dabar

Daugelis žmonių, jų tarpe ir praktikuojantys krikščionys labai nustebs,
sužinoję, kad sabatas, t.y. septinta savaitės diena, kurią Dievo įsakymas liepia
praleisti poilsyje nuo darbo ir kartu su kitais garbinant Dievą, galioja ir mūsų dienų
krikščioniui. Šios dienos šventimas yra nepaprastai prasmingas ir svarbus visai
žmonijai. Jei nesilaikysime Dievo įsakytos poilsio dienos, mes neteksime stebuklingų
Dievo palaiminimų.
Dievo sabato įsakymo laikymasis yra tikrojo Dievo garbinimo dalis.
Sekmadienio šventimas atėjo ne iš Dievo Žodžio, bet iš žmogaus. Ir tenka užduoti
sau rūstų klausimą: ar Dievas priims žmogaus garbinimą, jei šis nevykdo jo
nurodymo švęsti sabatą?
 
DIEVO SABATAS ŠIANDIENINIAME GYVENIME


6

Sabatas šiuo metu

Dievas sabatą padarė žmogui (Mk 2,27) ir ateis laikas, kai visi žemėje laikysis
Dievo sabato.
Biblija sako, kad Dievo karalystė į žemę ateis, kai sugrįš Jėzus Kristus ir
valdys kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats (Apr 11,15; 19,11-16). Jis
viešpataus ne tik Dievo vaikams, kurie virs dvasinėmis būtybėmis ir viešpataus su
Kristumi Dievo Karalystėje jo antrojo atėjimo metu. Jėzus taip pat viešpataus
fizinėms, realioms žemės tautoms kaip fizinės, realios vyriausybės aukščiausia
valdžia (Ps 22,27-28; 72,1-11; Dan 2,34-35; Zch 14,8-9).
Tuomet visos tautos bus valdomos Dievo įsakymais (Jer 31,31-34; Mch 4,2; Iz
2,2-3; Hbr 8,7-13).
Visa žmonija supras Dievo sabato svarbą ir jo laikysis: “Ir kiekvienas kūnas
ateis kas mėnesį po mėnesį ir kas sabatą po sabato ir melsis manęs, sako Viešpats”
(Iz 66,23, A. Vėliaus vertimas).
Sabato laikysis pagonys ir tie, kurie nieko bendro neturėjo su Izraelio tauta.
"Taip sako Viešpats: “Laikykitės teisingumo ir vykdykite teisybę, nes mano
išgelbėjimas arti, mano teisumas tuoj bus apreikštas. Palaimintas žmogus, kuris tai
vykdo, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi: saugo sabatą nesuterštą ir savo rankas
sulaiko nuo pikto.”
Nes Viešpats taip sako: “Eunuchams, kurie švenčia mano sabatą nesuterštą,
pasirenka, kas man patinka, ir laikosi mano Sandoros, duosiu savo namuose vietos ir
padarysiu jų vardą garsesnį už sūnų bei dukterų; duosiu jiems amžiams nežūstantį
vardą.
Svetimtaučius, kurie prisijungs prie Viešpaties, Jam tarnaus, Jo vardą mylės,
bus Jo tarnai, švęs sabatą ir jo nesuteps bei laikysis mano Sandoros, atvesiu į savo
šventą kalną ir pradžiuginsiu savo maldos namuose; jų aukos ir deginamosios aukos
bus mėgiamos ant mano aukuro, nes mano namai bus vadinami maldos namais
visoms tautoms“ (Iz 56,1-2, 4-7, K. Burbulio vertimas). Sabatos laikymasis čia
pavadintas Sandoros dalimi, kurį tuomet Dievas sudarys su visomis tautomis.

http://www.kubik.org/ee/Lithuanian/11Sab_sian.pdf