TIESA AR ANTIKRISTO MELAS?

KALĖDOS, KŪČIOS IR KITOS PAGONIŠKOS ŠVENTĖS. KAS TAI - TIESA AR ANTIKRISTO MELAS?

ALVYDAS VEBERIS

Jeigu nepažintume istorijos ir jeigu ji nebūtų perduota iš lūpų į lūpas, o vėliau nebūtų ji užfiksuota rašytiniuose šaltiniuose, reiktų vėl iš naujo išradinėti dviratį. Būtume akli ir kurti atradimuose, pasiekimuose, prisiminimuose. Šiandien žmonija turi pačią didžiausią dvasinę ir istorinę vertybę, istorinį dokumentą , kruopščiai užrašytą prieš tūkstančius metų ir išsaugotą dabartinėms kartoms. Tai skaitomiausias pasaulyje 66 knygų rinkinys - Biblija, kurią skaito tiek jaunas, tiek senas. Deja, didžioji dalis žmonių naudojasi tik nuogirdomis arba iš kontekstų ištrauktais sakiniais, kurie praranda TIESOS pažinimą ir jos prasmę. Neveltui žmonija brenda į vis didesnes krizes, nelaimes, kančias. Iš pirmo žvilgsnio tiek pasaulio tautos, tiek Lietuvos tikintieji atrodytų pamaldūs, nuoširdūs, daug dėmesio skiria mišioms, maldoms, įvairioms tradicinėms apeigoms. Blaškosi, ieškodami ,,pasislėpusio‘‘ Dievo, eina į piligriminius žygius, po įvairias Egipto ar Izraelio, Vatikano, Brazilijos, Jugoslavijos, Amerikos ar Lietuvos ,,šventąsias‘‘ vietas. Ieško Vatikano katalikų bažnyčios išgarsintos ,,Dangaus karalienės“, kuri viso labo buvo nuolanki Dievo žemiška mergelė Marija, ieško apreiškimų. Ji gyva būdama neturėjo jokių galių. Net Kanos vestuvėse vandenį nesugebėjo paversti vynuogių sultimis, bet prašė to, kuris turėjo ir tebeturi galią, Dievo Sūnaus Kristaus. Mirusi tariamai pradėjo gydyti žmones, melstis už juos, suteikti visokeriopą pagalbą, pasirodyti tai vienoje tai kitoje vietoje... Argi neatrodo, kad tai melagio Liuciferio darbas? Juk Dievas savo garbės neperleido niekam. Iš kur čia tiek daug priviso tiek gyvų, tiek mirusių karalienių? Atsikvošėkit, nejaugi vietoje smegenų pas tikinčius birantis smėlis? Kyla klausimas, kuo tikite: Biblija ir joje parašytu Dievo Žodžiu ar melagiu šėtonu ,vadinamu velniu, kuris klaidina visą pasaulį ir veda į pražūtį?

Nuolankūs tikintieji prašo iš Marijos ( Vatikano hierarchų išaukštintos iki ,,tarpininkės ir gelbėtojos“, ,,Dangaus ir žęmės karalienės“ ) pagalbos, užtarimo, materialių turtų ar sveikatos. Kaip manote, ką gali duoti numirėlis?

Apgaule ir melu puikiai pasinaudoja vertelgos, burtininkai, raganiai ar bažnyčių hierarchai mulkindami tamsuolius. Jie ,,nekaltai'' – atsiskaitant aukomis pardavinėja ,,šventą'' vandenį, plotkeles, paveikslus, rožančius, stabus, atmiešto aukso, sidabro, vario dirbinius, dalija tikintiesiems iš paveikslų bėgančias ,,Marijos ašaras‘‘, kurios tariamai turi antgamtinių gydomųjų galių, kaip ir ,,pašventintas“ vanduo ar meistro rankomis pagamintas niekalas. Lietuvoje yra plačiai žinomas Merkinės piramidės pavyzdys su vandens kubilais iš kurių parduoda vandenį aukų forma ,,bambaliais“. Antikristai seka pasakas, kad pabučiavus vieną ar kitą stabą, paveikslą, betoninį ar metalinį dirbinį ar prisilietus prie jų, tikintysis atgauna jėgas, pasveiksta, prailgina savo žemiškąjį gyvenimą. Deja, viskas vyksta atvirkščiai. Greičiau išeina anapilin.

Merkinės piramidės pamaldžiojo P.Žėko verslas, padedant jam dievams-titanams su kuriais pasikalba verslininkas net telefonu. Čia tai stebuklas! Nespėja tempti kubilais vandenį iš artezinio šulinio ir ,,bambalių“ stirtas. Panašių dievų apstu. Dar vienas pasivadinęs Kristumi yra Šiaulių pakrašty. Jis pats teigia, kad sugrįžo į žemę antrą kartą ir įsikūnijo. Buvusį savo kūną šalia namo kape palaidojo. Tam pinigėliai dar nesninga. Gal, tai atsitiks, kai sugebės duoną dauginti. Bet to laiko, manau, mes nesulauksime.

Per ilgą laiką jau pranešta apie šimtus atvejų, kai statulos ar paveikslai pravirkdavo krauju, aliejumi ar vandeniu. Tačiau tik vieną jų – Akitos Dievo Motinos Japonijoje – popiežius 1973 metais pripažino stebuklu, o visi kiti pasirodė beesantys melagingi. Aišku viena, kad ir šis stebuklas tik gerai apgalvotas akių dūmimas arba Liuciferio darbas.

Viso labo tai tik mulkinimo ir lobizmo pavyzdžiai nieko bendro neturintys su krikščionybe ir tikėjimu. Melas, migla, klasta ir apgaulė. Prigalvota šimtai ar net tūkstančiai tokių apgaulės formų. Neseni laikai, kai Romos katalikų bažnyčia pardavinėjo indulgencijas už kurias tikintysis galėjo ( tik turintis tam nemenkų lėšų), gauti nuodėmių atleidimą ne tik sau, bet ir mirusiems savo giminaičiams. Šešiolikto amžiaus pradžioje tam melui kelią pastojo protestantiškosios reformacijos pradininkas, vienuolis augustinas, teologas, laisvųjų menų ir šventosios teologijos magistras Martynas Liuteris, kuris siekė bažnyčios reformų, išvengiant skilimo. Jo Biblijos vertimas į vokiečių kalbą laikomas vienu svarbiausių Biblijos vertimų ir Romos katalikų bažnyčios Biblijos klaidų atitaisymu. Šiandieniniame pasaulyje vėl atgijo klasta, melas, apgaulė įvairių pagoniškų apeigų, spektaklių ir prakartėlių pavidalu. Šių metų pagoniškų švenčių kūčių ir kalėdų proga stebėjau kaip iškilmėse Vatikane popiežius Pranciškus, tarsi, mažvaikis žaidžiantis smėlio dėžėje, pasiėmęs plasmasinę lėlę, bučiuoja, perdavinėja iš rankų į rankas, kol paskutinysis teatro ,,artistas‘‘ paguldo lėlę spektakliui įrengtoje prakartėlėje. Ar jiems iš tikro aptemęs protas? Senatvė ar suvaikėjimas?! Juk tokias nesąmones stebi visas pasaulis! Jie ne Dievui, bet lenkiasi net plasmasiniams stabukams!

Pamynę Dievo Įsakymus, įsivedę celibatą,nuodėmiaujantys (demaskuoti nesibaigiančiuose pedofilijos ir korupcijos skandaluose), neturėdami savo vaikų, mėgaujasi pagonių šventėje - kalėdose su plasmasiniais žaislais. Argi galima atimti iš jų tą malonumą?

Žmonės būkite budrūs, nepasiduokite Antikristo įtakai, nes jis patikliuosius veda į mirtį ir įvairiausias nelaimes! Jei tikinčiųjų maldos būtų skirtos tik VIEŠPAČIUI, ir tikintieiji gyventų pagal tai, ką Dievas Įsakymuose nurodė, tai Pasaulis ir Lietuva klestėtų ir švytėtų palaima. Palengvėtų tikinčiųjų gyvenimas ir nereiktų kiekvienu, lengvai protu suvokiamu klausimu, bastytis mitinguose, rengti referendumus, kovoti tiek su pasaulietinės, tiek bažnytinės valdžios melu. Istoriją reikia žinoti, bet garbę ir šlovę privalome atiduoti Vieninteliam Kūrėjui-Viešpačiui, per gyvą Jo Sūnų KRISTŲ, turime garbinti Dievą Dvasioje ir Tiesoje. Vietoje betikslio blaškymosi po bažnyčias ir veltui mėtomų aukų, studijuokite Bibliją. Ji skirta ne tik žydams ir graikams, bet ir lietuviams. Kažin ką sakytų priešgyniautojai, jeigu saulė šviestų tik žydų tautai, o likusieji vaikščiotų tamsoje? Pamąstykite didieji rėksniai ir ,,išminčiai“. Nesinorėtų pokalbį baigti Kristaus žodžiais, bet paklausykite, gal išgirsite Jo šauksmą:

,,Angių išperos, kaip jūs galite kalbėti gera, būdami blogi?! Juk burna kalba tai, ko pertekusi širdis“,

 ,,Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!“ 

Ir nekalbėkite apie meilę, kai širdys nuo jos labai nutolę. Biblijoje rasite visus atsakymus į jums rūpimus klausimus. Tereikia vieno: atsigręžti į Gyvąjį Dievą, esantį šalia jūsų kiekvieno.

__________________________________________________

Tedėkoja jie VIEŠPAČIUI už jo ištikimąją meilę,už nuostabius darbus žmonijai, nes jis patenkino trokštančius ir alkstančius pripildė gėrybių.
Kiti sėdėjo niūrioje tamsoje, belaisviai skurde ir grandinėse, nes buvo maištavę prieš VIEŠPATIES žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo užmojį. Jų širdį sutramdė kančia, jie sukniubo, ir nebuvo kas padėtų.. Tada, būdami varge, jie šaukėsi VIEŠPATIES, ir jis išvadavo juos iš bėdų, išvedė juos iš niūriosios tamsos ir sutraukė jų pančius (Ps 17:8-14).

O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti ( Jn 3: 19-20).

Ir išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: ,,Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų! Mat jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes“. ( Apr 18:4,5 )

KĄ DAVĖ PAGONIŲ MALDOS ŠVENČIŲ PROGA? DIEVAS JUK GELBSTI ŽMONES. AR VIS NEGALITE SUVOKTI, KAD TARNAUJATE ANTIKRISTUI?

KALĖDINIŲ IR KITŲ ŠVENČIŲ PASĖKMĖS

Dabar Kalėdos švenčiamos beveik visame pasaulyje, dažnai suliejant vietines ir jau globaliosios kultūros dalimi tapusias tradicijas. Visur atsiranda tokių elementų kaip Kalėdų Senelis, saldumynai, įvairūs žaisliukai, blizgučiais puoštos eglutės, dovanėlės. Miestai puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau ima siūlyti šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu: nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą. Paštas dirba lėčiau nei paprastai, nes nespėja išnešioti gausybės kalėdinių atvirukų. Viešosiose vietose visame pasaulyje skamba tos pačios melodijos: „Jingle Bells“, „We wish you a merry Christmas“ ir kt. Neretai prabylama apie tai, kad Kalėdos praranda šventės kaip „švento laiko“ prasmę: jos vis labiau sukomercinamos, tampa prievole. Apie kalėdines ir velykines tradicijas, kam svarbi TIESA, galite pažiūrėti internete pagal šias nuorodas:
http://www.youtube.com/watch?v=Jh9DukSX-_g#t=62
http://www.youtube.com/channel/UCyiVMVIc0I9fMZh6__dpPMQ

Tokių švenčių proga visame pasaulyje iškertami didžiuliai eglių miškų masyvai. Vietoje to, kad su šeimynomis aplankytume jas gamtoje, parkuose, kur jos pasipuošę konkorėžiais, nutūpia juose paukšteliai, suka pavasarį lizdus, peri vaikučius, šokinėja voveraitės ar kiti žvėreliai. Savo trumpalaikiams geismams patenkinti naikiname gamtą, teršiame ir šiukšliname namus, vos po kelių savaičių eglutės mėtosi gatvėse, sąvartynuose, pakelėse.

Taip vadinamų "krikščioniškų" švenčių proga ištuštėja parduotuvėse alkoholio lentynos, jo išgeriama ežerais. To pasekoje prarandamas sveikas protas, nesugebame kordinuoti savo veiksmų, pasireiškia agresija, priešprieša ne tik svetimiems, bet artimiausiems savo šeimų nariams. O kur milijonai jaunimo trypia diskutekose apsisvaiginę narkotikais? Paklausus tokio jaunimėlio apie krikščionybę, dauguma neatsakys kas tai yra, jie nepasakys Dievo ar Jo Sūnaus vardo. Geriausiu atveju ištars Kalėdų Senelio vardą, iš kur jis atkeliauja su maišu dovanų. Vaikus apgaudinėjame nuo mažens ir jiems meluojama, kad dovanos padėtos po eglute nuo Senelio Šalčio.

Netrukus, nauja šventė - Nauji Metai. Naktinį dangų nušvies ir raižys raketų milijoninės galybės. Momentinis apšviesto dangaus pliupsnis, išmestos milijoninės sumos pinigų, kamuoliais užterštas oras. Ar ne geriau būtų už tas lėšas pagelbėti ir sušelpti našlaitį, paliegėlį, pasirūpinti beturčiu, kitu nelaimėliu? Tereikia tik išeiti žvaigždėtą giedrą naktį ir pakelti akis į dangų. Ar ne geresnis reginys? Jame išvysime milijardų milijardus nesuskaičiuojamų žvaigždžių klotus, didžiuosius ir mažuosius Grįžulio ratus, paukščių taką, šiaurinę žvaigždę, besišypsantį mėnulį. Ir kas svarbiausia, visa tai veltui. Ar tai gali prilygti mūsų riboto proto sugalvotom grožybėm, kai naikinam sukurtą Dievo tobulą Kūriniją? O gal Kūčių stalas nukrautas su dvylika patiekalų atstoja dvylika apaštalų? Juk dauguma nesuvokia ką jie skelbė ir kokia buvo jų misija šioje žemėje? Ar lūžtantys nuo valgių ir gėrimų stalai, prikišti pilvai ir išleistos lėšos, patenkina materialų kūną daugiau ilgesniam laikui? Ar žmogus pavirto kupranugariu, kad gali po tokių švenčių daugiau kaip dieną išbūti nevalgęs ar negėręs? Ką atneša tokios šventės ir ką mes jomis pagerbiame? Savo ego?
Gal skubame, teršdami gamtą, nuodydami ir taip trumpą savo gyvenimą, į mirtį?

Žvilgtelkime į pirmąsias tokių švenčių dienų pasėkmes. Tai tik pradžių pradžia. Ji nesibaigia išgalvoto gimtadienio, neva, Kristaus gimimo - kūčių, kalėdų švente. Jo gimimas prasidėjo pirmiausia Danguje, tik vėliau dėl Tėvo plano Sūnus trumpam aplankė žemę, kad įrodyti Dievo galią ir Jo daromus stebuklus. Šventes tęsiamos vasarą: Joninių, Onų, vėliau Velykų, ,,Visų Šventųjų‘‘- lapkričio pirmosios-mirusiųjų ir kitų dienų proga. Ką tokios šventės duoda? Vertelgoms ir valstybei -dešimteriopai išsipūtusius pelnus, žmonių, išeinančių anapilin, skaičiaus pagausėjimą, o vargšams -dar sunkesnę dalią. Kiekvienas vargdienis per metus sukauptus skatikus stengiasi atiduoti bažnyčių ,,ubagams-kalėdotojams‘‘ besibastantiems po namus, už bažnytinę plotkelę ar kitą kinietišką niekalą brukamą parduotuvėse. Jas dovanoja ir padeda po eglute anūkams, vaikams, ar draugams, patenkinti neprotingas tradicijas ir įnorius. Juk kaip gali išsiskirti iš ,,avių‘‘ bandos. Juk kitaip, ką žmonės pagalvos? Gal skubame, teršdami gamtą, nuodydami ir taip trumpą savo gyvenimą, į mirtį?

Žvilgtelkime į pirmąsias tokių švenčių dienų pasėkmes. Tai tik pradžių pradžia. Ji nesibaigia išgalvoto gimtadienio, neva, Kristaus gimimo - kūčių, kalėdų švente. Jo gimimas prasidėjo pirmiausia Danguje, tik vėliau dėl Tėvo plano Sūnus trumpam aplankė žemę, kad įrodyti Dievo galią ir Jo daromus stebuklus. Šventes tęsiamos vasarą: Joninių, Onų, vėliau Velykų, ,,Visų Šventųjų‘‘- lapkričio pirmosios-mirusiųjų ir kitų dienų proga. Ką tokios šventės duoda? Vertelgoms ir valstybei -dešimteriopai išsipūtusius pelnus, žmonių, išeinančių anapilin, skaičiaus pagausėjimą, o vargšams -dar sunkesnę dalią. Kiekvienas vargdienis per metus sukauptus skatikus stengiasi atiduoti bažnyčių ,,ubagams-kalėdotojams‘‘ besibastantiems po namus, už bažnytinę plotkelę ar kitą kinietišką niekalą brukamą parduotuvėse. Jas dovanoja ir padeda po eglute anūkams, vaikams, ar draugams, patenkinti neprotingas tradicijas ir įnorius. Juk kaip gali išsiskirti iš ,,avių‘‘ bandos. Juk kitaip, ką žmonės pagalvos?

Ne visi šias Kūčias ir Kalėdas,  N.Metus ir kitas šventes sutinka jaukiuose ir šiltuose namuose. Per šias šventes dėl padauginto alkoholio vien Marijampolės apskrityje mirė net 6 vyrai. Pirmoji auka užfiksuota Kūčių vakarą. Per šv. Kalėdas, gruodžio 25-ąją, nelaimė ištiko vieną ukmergiškių šeimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą, kad apie 17.30 valandą, į rajono ligoninę greitosios pagalbos automobiliu buvo atvežtas žiurkių nuodais apsinuodijęs 2012 metais gimęs berniukas. Tėvai tuo tarpu šventė ir linksminosi.

Skaudi nelaimė prieš pat didžiąsias šventes ištiko Skomantuose gyvenančią Kęsto ir Vandos Bliūdžių šeimą – iki pamatų sudegė jų gyvenamasis namas. Pirmąją Kalėdų dieną Klaipėdoje rastas vyro kūnas su smurto žymėmis. Apie 16:20 val. Jaunystės gatvėje esančiame upelyje rastas 63 metų A. K. kūnas. Vyras buvo su kirstine žaizda kaktoje ir nubrozdintu smakru. Kaune rastas vyro lavonas su smurto žymėmis. Vilniuje rastas vyro lavonas. Šiaulių r. rastas vyras kūnas su nubrozdinimais. Ketvirtadienį, antrą Kalėdų dieną, Vilniuje nužudytas vyras. Apie 13 val. Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus gatvės bute, rastas 1987 metais gimusio A.T. lavonas su daugybinėmis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kūne, pranešė Policijos departamentas. Nužudymu įtariamas buto šeimininkas R.P., gimęs 1977 metais. Jis uždarytas į areštinę. Vyrui nustatytas 2,35 promilės girtumas. Trečiadienį į Vilniaus ligoninę iš namų pristatyta 1974 m. gimusi R. B. ir jos sūnus. Konfliktas kilo sostinės Lokių gatvėje. Į ligoninę pristatyta moteris buvo su durtine žaizda pilve, o 1993 m. gimęs S. A. – su durtine žaizda. Ketvirtadienį, antrą Kalėdų dieną, vilnietis nudūrė svečią. Apie 13 val. Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus gatvės bute, rastas 1987 metais gimusio A.T. lavonas su daugybinėmis durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kūne.

                                   Per Kalėdas namuose mojavo peiliais

Penktadienį apie 16.30 val. pareigūnams buvo pranešta, kad Vilniuje, Pramonės g. gale, ties riba su Vilniaus rajonu, susidūrė keturi automobiliai. Du žmonės žuvo ir trys buvo sužaloti. Vilniaus policija iš narkotikų platinimu įtariamų asmenų antradienį konfiskavo 12 kilogramų kanapių dervos - hašišo. Jo vertė - pusė milijono litų. Ketvirtadienį Vilniaus rajone nuo kelio nuvažiavus ir kelis kartus apsivertus automobiliui žuvo jo keleivis, praneša Policijos departamentas. Nelaimė įvyko 22.10 val. kelio Vilnius-Šumskas 32-ajame kilometre.

Tai tik nelaimių pradžia. Jei šventės ir maldos būtų Dievo garbei, Jo nustatytu laiku ir Jo šlovei, tai Jis tokių švenčių proga apsaugotų kiekvienus namus ir savo mylimą vaiką nuo nelaimių. Išgelbėtų jam gyvybę, deja... Daugumos ,,krikščionių“ visa garbė, šlovė, maldos atiduodama Antikristui ir jo sugalvotiems šalininkams,- marijoms, stabams, paveikslams, mirusiesiems popiežiams ir kt. ,,šventiesiems“. O gal tų švenčių proga baigėsi karai, kurie kasdien nusineša šimtus ir tūkstančius gyvybių? Kokie jūs esate apgailėtini popieriniai ,,krikščionys‘‘, neverti net sektantų vardo. Nes žodis ,,sekta“, tai sekti. Krikščionys seka KRISTŲ. O jūs, apie kuriuos visas straipsnis - Antikristą. Kada atsipeikėsite?

Jeigu aš klystu pažiūrėkime, ką tuo klausimu kalba Dievas. Labai norisi, kad rastų laiko ir noro Dievo Žodį perskaityti Romos katalikų bažnyčios tikintieji ir jų klaidintojai. Pradedant Romos popiežium ir nebaigiant tokiais, kaip Lietuvos įvairūs kardinolai ir vyskupai S.Tamkevičiai, E. Bartuliai, A.Svarinskai, vienuolės, pradedant ir nebaigiant vien aktyviąja N.Sadūnaite,  Kazimieru Orvidu, (Viliumi vadintas). Pastarasis greit suprato ir atsisakė paklydimų kelio.  Suklaidintiems tikintiesiems Biblija perdaug sudėtinga, todėl nusiraminkite ir susikaupkite. Manau, tiek nedaug sugebėsite perskaityti. Suvoksite tai, ką jums VIEŠPATS nori pasakyti ir kokias šventes švęsti.

Pradžiai perskaitykite, kada Dievas ilsėjosi:
"Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs". Tai ir yra didžioji poilsio diena – šventė. Septinta diena ,Biblijoje vadinama ,,šabo‘‘diena, yra  šeštadienis . Ją Romos katalikų bažnyčia, kaip ir kitus įsakymus,  pakeitė. Antrą Įsakymą išvis panaikino. Įsigilinkite į tai, kaip Antikristas į medaus statinę įpila deguto šaukštą. O jūs juo tikite ir lenkiatės jam.

BIBLIJA - TAI DIEVO LAIŠKAS TAU !

Antrasis Dievo Įsakymas
 Išėjimo 20:2-6
,,Neturėsi kitų dievų, tiktai mane. Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams’’. 

1Jn 2:17-18 Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.
Vaikeliai, tai paskutinė valanda. Kaip esate girdėję, kad ateis antikristas, tai jau dabar pasirodė daug antikristų. Iš to sprendžiame, jog tai paskutinė valanda.

1Jn 5:21 Vaikeliai, saugokitės stabų! Amen.
Izaijo 44,9-20 Niekingi visi tie, kurie daro stabų statulas; jų branginamieji negali jiems niekuo padėti. Jų garbintojai akli, jiems stinga išmanymo, jie tik patys save kvailina.  Kas dievą daro ar liedina stabą be noro užsidirbti?  Žiūrėk, kaip jo garbintojai bus sugėdinti, nes jų meistrai – tik marūs žmonės! Kai jie visi susirinks ir prisistatys, juos pagaus baimė ir apims gėda. Kalvis daro jį iš geležies, įpučia anglis, kūju kala stabą. Tvirta ranka jį doroja, kol išalksta ir pavargsta. Vandens negeria, todėl visiškai nusilpsta. Stalius pamatuoja medį virvele ir nusibraižo stabą rašikliu. Jis obliuoja medį obliumi, aprėžia skriestuvu ir išskobia iš jo atvaizdą vyro – dailaus žmogaus, tinkamą stovėti šventykloje.  Jis kertasi kedrą, pasirenka dar kiparisą ar ąžuolą iš medžių miške, o gal net pasodina kedrą, kad lietus jį užaugintų.  Dalį kamieno žmogus sunaudoja kurui: šildosi prie degančių malkų ir jomis pakuria ugnį krosnyje duonai kepti. Žmogus iš rąsto išsidrožia net dievą ir garbina jį, iš medžio pasidaro stabą ir kniūbsčias puola prieš jį.  Rąstigalį žmogus sudegina ugnyje, ant jo žarijų kepasi mėsą, sotinasi kepsniu, vis šildydamasis prie ugnies ir kartodamas: „O, kaip man šilta, net karšta!“  O kas dar liko iš medžio, iš to išdrožia dievą – savo stabą, klupčioja ir kniūbsčias puola prieš jį, maldaudamas: „Gelbėk, nes tu mano dievas!“

 Stabai nieko nežino, nieko negalvoja, nes jų akys apvilktos; jie nemato akimis, nesupranta širdimi.  Tačiau niekas nesusiprotėja, neturi supratimo nei išmanymo pasakyti: „Rąstigalį įmečiau į ugnį, ant jo žarijų išsikepiau duonos, pasispirginau mėsos ir pasisotinau. Nejaugi iš jo liekanos sau bjaurų stabą darysiu ir rąstigalį garbinsiu? Kas maitinasi pelenais, tą bus širdis apgavusi ir suvedžiojusi. Neišgelbės jis savęs ir nesakys: „Ar tas daiktas, kurį laikau savo dešinėje, nėra apgavystė?“ 

KUNIGUI, DABAR SEIMO NARIUI J.VARKALAI REIKĖJO 32 METUS KLAIDINTI TIKINČIUOSIUS, KAD SUVOKTŲ, JOG BAŽNYČIOJE NEBUVO KRISTAUS, O STABAI NEGELBĖJO. TODĖL PALIKO MELO IR KLAIDINIMŲ BENDRUOMENĘ. TAČIAU ĮSITIKINIMAI LIKO. PRIEŠ PAGROBIANT KLONIO GATVĖJE MERGAITĖ KIEME APLINK BETONINĮ STABĄ TRAUKĖ GIESMES MARIJAI. GAL PADĖJO?


Teis 10:13-14 Tačiau jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams. Todėl daugiau nebegelbėsiu jūsų. Eikite ir šaukitės tų dievų, kuriuos pasirinkote. Tegul jie išlaisvina jus iš vargų”.

Psa 135:15 -18 Pagonių stabai iš sidabro ir aukso, žmogaus rankomis padaryti. Jie turi burnas, bet nekalba; turi akis, bet nemato; turi ausis, tačiau negirdi; jų burna nealsuoja. Į juos panašūs yra tie, kas juos padaro, ir visi, kurie jais pasitiki.

1Kor 10:21-22 Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo. Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?

Iz 21:9 Štai, artėja vežimas ir pora raitelių”. Jis atsakė ir tarė: “Krito, krito Babilonas, visi jo dievų atvaizdai sutrupinti guli ant žemės!

Jer 50:38 Sausra išdžiovins jo vandenis. Tai drožtų atvaizdų kraštas, per savo stabus jie sukvailėjo”. 

IŠPILDYTAS DIEVO NORAS, SUNAIKINANT STABĄ KRYŽIŲ KALNE. ANTIKRISTAI SU SAVO ŠALININKŲ ARMIJA TAM PASIPRIEŠINO-ATSTATĖ. UŽ BAUSMĘ GAISRAI NESIBAIGIA KRYŽIŲ KALNE, O UŽ NUVERSTAS GRANITO PLOKŠTES SU 10 DIEVO ĮSAKYMŲ UGNIS SUNIOKOJO TYTUVĖNŲ VIENUOLYNĄ IR BAŽNYČIĄ SU JŲ SUKAUPTAIS AUKSO, SIDABRO DIRBINIAIS- LOBIAIS, O LIEPSNA SUNAIKINO BEGALĘ LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIŲ. GAL SUVOKS, SU KUO KOVOJA?

 Rasite Biblijoje ir tokius Dievo Žodžius:

,,Kadangi jūs nematėte jokio pavidalo, kai Viešpats kalbėjo Horebe iš ugnies, būkite atidūs ir nuoširdžiai saugokitės, kad nesielgtumėte nedorai dirbdamiesi sau bet kokios išvaizdos stabą, ar į į vyrą ar į moterį panašų, ar panašų į bet kokį gyvulį žemėje, ar į bet kokį paukštį skraidantį padangėse, ar į bet kokį gyvūną šliaužiantį žeme, ar į bet kokią žuvį, plaukiojančią vandenyse po žeme,  ar kad kartais, pakėlęs akis į dangų ir stebėdamas saulę, mėnulį, žvaigždes, bei dangaus galybę, nebūtum sugundytas juos garbinti ir jiems tarnauti. Juos Viešpats, tavo Dievas, davė visoms tautoms , esančioms visur po dangumi. (Įst 15-19)

Jeigu sugebėjote perskaityti tik šias kelias ištraukas, atsakykite sau į klausimą, kodėl viskas eina tik blogyn? Kodėl reikėjo Garliavos gležnutei mergaitei išplėšti iš saugios aplinkos 240 jėgerių, pasislėpusių po kaukėmis, gaujos? Kam meldėsi ir tebesimeldžia stabmeldžiai? Į Klonio gatvę, vėliau Vilniuje į Daukanto aikštę ir Seimą ,,tikintieji” atsitempė ne tik paveikslų, rožančių, medalikėliais tvoras apkarstė, bet pasistatę betoninę skulptūrą, į moterį panašią, giesmes giedojo ir jos pagalbos prašėsi. Padėjo? Dievas apie tai kalbėjo savo išrinktąjai tautai, o dabar ši žinia perduodama iki žemės pakraščių. Tai Kristaus prašymas ir jį vykdo uolūs krikščionys. Ar klausote skelbėjų? Ne tik nenorite klausyti, bet užsikemšate ausis ir užsirišate akis, o tada einate pas tokius egzortistus, kaip Valkauskas Rukloje, kad jums šėtoną išvarytų. Bet atkreipkite dėmesį ,kokiomis priemonėmis tai daroma. Ar Kristus irgi dėliojo ant apsėstojo kryžius, Biblijas, degiojo žvakutes, apsikarstęs ikonomis ir kitais rakandais, ar užteko Dievui maldos ir Jo Žodžio? Tuo metu neklausė ir žydų tauta Jo Žodžio, bet už nepaklusnumą kraujas upeliais tebesilieja iki šių dienų. Todėl perskaitykite kas parašyta dar ir dar kartą. Pradėkite atsikvošėti ir nebūkite akla avių banda, kad jus klaidintojai nepražudytų. Jie paskutiniu metu labai aršūs, nes jaučia II Kristaus sugrįžimą. Nepamirškite, kad Antikristo ir yra toks tikslas-pražudyti .

Telydi jus Ramybė, Meilė, Dievo Palaima ir Išmintis.

Skubėkime daryti gera

          Alvydas Veberis

LPF „Biblijos studijos“ steigėjas

Skubėkime daryti gera -

Sušildyt širdį, glaust arčiau,

Ištiesti ranką varguolėliui,

Nenusigręžt, nebūt aukščiau.

Skubėkime daryti gera

Ir pasijusime geriau.

Godumo jėgos žmogų gena.

Mokėk jas suvaldyt, prašau.

Skubėk, prašau, daryti gera-

Juk Dievo atvaizdas šalia.

Pajuski grožį, meilės peną,

Dalinkis duonos plutele.

Skubėkime daryti gera-

Te angelai orkestrą gros.

Palaimink, Dieve, vargšo dalią

Ir gėrio grūdas sužaliuos. 

O kas čia blogo, jeigu pagarbinsiu Mariją ?

O kas čia blogo, jeigu pagarbinsiu Mariją ar pasimelsiu šventajam?

“Eik šalin nuo manęs, šėtone! Nes parašyta: 'Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!” - atsakė Jėzus, kai jį gundė šėtonas. Mt 4:10

Iš pirmo žvilgsnio tiek pasaulio tautos, tiek Lietuvos tikintieji atrodytų pamaldūs, nuoširdūs, daug dėmesio skiria mišioms, maldoms, įvairioms tradicinėms apeigoms. Blaškosi, ieškodami ,,pasislėpusio‘‘ Dievo, eina į piligriminius žygius, po įvairias Egipto ar Izraelio, Vatikano, Brazilijos, Jugoslavijos, Amerikos ar Lietuvos ,,šventąsias‘‘ vietas. Ieško Vatikano katalikų bažnyčios išgarsintos ,,Dangaus karalienės“, kuri viso labo buvo nuolanki Dievo žemiška mergelė Marija, ieško apreiškimų. Ji gyva būdama neturėjo jokių galių. Net Kanos vestuvėse vandenį nesugebėjo paversti vynuogių sultimis, bet prašė to, kuris turėjo ir tebeturi galią, Dievo Sūnaus Kristaus. Mirusi tariamai pradėjo gydyti žmones, melstis už juos, suteikti visokeriopą pagalbą, pasirodyti tai vienoje tai kitoje vietoje... 

Norėčiau pamatyti tą, kuris matė tokią išsidabinusią žemišką Dievo motiną Mariją. Tai būtų pasaulinio masto stebuklas.

Nuolankūs tikintieji prašo iš Marijos ( Vatikano hierarchų išaukštintos iki ,,tarpininkės ir gelbėtojos“, ,,Dangaus ir žęmės karalienės“ ) pagalbos, užtarimo, materialių turtų ar sveikatos. Kaip manote, ką gali duoti numirėlis?

Apgaule ir melu puikiai pasinaudoja vertelgos, burtininkai, raganiai ar bažnyčių hierarchai mulkindami tamsuolius. Jie ,,nekaltai'' – atsiskaitant aukomis pardavinėja ,,šventą'' vandenį, plotkeles, paveikslus, rožančius, stabus, atmiešto aukso, sidabro, vario dirbinius, dalija tikintiesiems iš paveikslų bėgančias ,,Marijos ašaras‘‘, kurios tariamai turi antgamtinių gydomųjų galių, kaip ir ,,pašventintas“ vanduo ar meistro rankomis pagamintas niekalas.Argi neatrodo, kad tai melagio Liuciferio darbas? Juk Dievas savo garbės neperleido niekam. Iš kur čia tiek daug priviso tiek gyvų, tiek mirusių karalienių? Atsikvošėkit, nejaugi vietoje smegenų pas tikinčius birantis smėlis?

Kyla klausimas,kuo tikite: Biblija ir joje parašytu Dievo Žodžiu ar melagiu šėtonu ,vadinamu velniu, kuris klaidina visą pasaulį ir veda į pražūtį?

Pas Dievą atsitiktinumų nėra.

Biblijos Studijos:

Pas Dievą atsitiktinumų nėra. Be Jo žinios net plaukas nenukrenta, jie visi suskaičiuoti. Pas Antikristą vieni atsitiktinumai.

Apie katalikų bažnyčią yra ir tokia nuomonė : 

http://www.youtube.com/watch?v=TMxEKJKy1kM

PASAULIS   ŽVĖRIES   GNIAUŽTUOSE

http://tikiu.puslapiai.lt/PASAULIS.htm

  Jei atsiverstume vieną skaitomiausių pasaulyje knygų Šventąjį Raštą, tai Apreiškimo knygoje rastume  žodžius, kurie ištarti vienam iš Kristaus mokinių apaštalui Jonui:

,,Ir užvirė danguje kova. Mykolas ( aut.pastaba - Kristus) ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje.

 Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas velniu ir šėtonu, kuris suvedžiojo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti visi angelai“ (Apr 12, 7-9).

  Katalikų bažnyčios tikinčiųjų bendruomenė apima virš milijardo narių. Ar tikintieji suvokia kam jie tarnauja? Ar šios bendruomenės nariai susimąsto, kad jų laisvė apraizgyta klastingo velnio pinklėmis? Ar turime sveiko proto pažiūrėti ir išanalizuoti ko iš savo kūrinių nori Dievas? Kas užhipnotizuotus ir aklus tikinčiuosius veda į duobę ?

  Toliau tame pačiame apreiškime Jonui rasime:

,,Žmonės garbino slibiną, kad atidavė valdžią žvėriui, ir šlovino žvėrį, šaukdami: ,,Kas galėtų lygintis su žvėrimi, ir kas galėtų kovoti su juo!.. Ir  jis, atvėręs nasrus, piktžodžiavo Dievui, niekino jo vardą, jo buveinę – tuos, kurie gyvena danguje. Jam buvo leista kovoti su šventaisiais ir juos nugalėti. Jam buvo suteikta valdžia visoms gentims, tautoms, kalboms ir giminėms.

Skaitykite populiariausią tautos piliečių savaitraštį

Biblijos Studijos Skaitykite populiariausią tautos piliečių, (nekenčiamą klanų) savaitraštį ,,Laisvas Laikraštis'' Lietuvai. Išeina šeštadieniais. Galima įsigyti spaudos kioskuose, didžiuose prekybos centruose ar užsisakyti. Jame skelbiama necenzūruota TIESA iš pirmų lūpų. Kristus pasakė-AŠ ESU TIESA ,KELIAS, GYVENIMAS. Jis Už TIESĄ atidavė gyvybę. Žmogžudžiai apsidžiaugė, bet apsiriko. Nepavyko TIESOS sunaikinti. Šiandien JIS gyvas, esantis šalia. Tiesos šauklius klanai stengiasi ir šiais laikais sunaikinti, tačiau jų juodi darbai išlenda į paviršių. Šio savaitraščio vyr. redaktorių A.Drižių taip pat persekioja, baudžia, tampo po teismus ir net bandė nužudyti. Jokios viešos reakcijos. Tarsi nieko neįvyko. Juk pasikėsinta ne į eilinį pilietį, bet į vieną populiariausią žurnalistą. Šį kartą antikristai neapskaičiavo. Bet jie aršūs ir deda visas pastangas sunaikinti TIESOS šauklius, nes jaučia savo paskutiniąsias dienas prieš II Kristaus atėjimą.

• 
  ANTRASIS KRISTAUS ATĖJIMAS
  
  Ar jūs kada nors galvojote, kad netoli ta valanda, kai visi žmonės, gyvenantieji žemėje, bus sukrėsti nepaprasto įvykio – Antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo?
  
  Taip, Jėzus Kristus vėl ateis į žemę! Kokį mes, tikintieji, turime pagrindą, kad apie tai pasitikėdami kalbėtume? Visų pirma, tai yra paties Viešpaties Jėzaus Kristaus pažadas. Dar būdamas žemėje Jis pasakė: „Vėl sugrįšiu“ (Jn 14, 3), ir netikėti Kristaus žodžiais mes neturime jokio moralinio pagrindo. Kodėl? Todėl, kad viskas, ką Kristus kalbėjo apie paskutinį laiką, absoliučiai tiksliai įvyko arba vyksta mūsų akyse. Kol kas neįvykęs liko tik Jo Antrasis atėjimas, kurio mes, tikintieji, laukiame.
  
  Apie tai daug kartų ir įvairiai kalbėjo bei rašė Kristaus mokiniai – Jo apaštalai. Jie gyveno laukimu ir taip pat prisakė laukti mums. Apie tai, Kristui įžengiant į dangų, pasauliui paskelbė ir angelai. Jie pasakė daugybei Jo įžengimo į dangų liudininkų: „Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėme žengiantį į dangų“ (Apd 1, 11).
  
  Paklausykite, kaip aiškiai ir kategoriškai Apreiškime Jonui kalba Jėzus: „Štai Aš veikiai ateinu, ir mano atlygis su manimi, kad kiekvienam atlyginčiau pagal jo darbus“ (Apr 22, 12). Kristus nepasakė nei dienos, nei valandos, kada ateis, tačiau Jis aiškiai nurodė į paskutinio laiko ženklus, vyksiančius prieš Jo atėjimą. Ir dabar šie ženklai yra akivaizdūs.
  
  Šiandien žmonija išgyvena didžiausią ekonominę, politinę ir moralinio gyvenimo krizę. Tai žino visi, to neįmanoma paneigti. Gelbstinčios Kristaus malonės laikas eina į pabaigą. Tikrieji Dievo vaikai ruošiasi susitikti su Atpirkėju, kuris, visų pirma, nuo Žemės paims Savo Bažnyčios vaikus, o paskui sugrįš į Žemę įsteigti Amžinąją karalystę.
  
  Šiandien kaip tik yra tas laikas, kai kiekvienam reikia ieškoti Viešpaties kaip Gelbėtojo, kol Jis dar neatėjo kaip Teisėjas.
  
  Mūsų dienomis, kai maža Izraelio valstybė vis aukščiau ir aukščiau kelia galvą, tikintiesiems vis aiškiau ir aiškiau yra matomi Jėzaus Kristaus atėjimo kontūrai. Šis atėjimas nesuteiks džiaugsmo tiems žmonėms, kuriems Jėzus buvo ir lieka tik paprastas Nazareto stalius, o ne pasaulio Mesijas.
  
  Istorijoje nėra svarbesnio įvykio už Pirmąjį Jėzaus Kristaus atėjimą, už Dievo Sūnaus įsikūnijimą. Jo pirmojo atėjimo į Žemę tikslas buvo išgelbėti pasaulį, o ne jį pražudyti. Dėl to Jis nesipriešino nukryžiuojamas.
  
  Tai buvo nesuvokiama, kaip ir dabar yra nesuvokiama ne tik žydams, bet ir daugumai žmonių. Kristus atidavė Save nukryžiuoti ne todėl, kad buvo silpnas, o todėl, kad tokia buvo Dangiškojo Tėvo valia. Vienas Kristaus žodis galėjo Jo priešus paversti pelenais, bet Jis to nepadarė. Jis laisva valia numirė už mūsų nuodėmes, pagal Raštą.
  
  Kristus perspėjo Joną: „Neužantspauduok pranašiškų šios knygos žodžių“ (Apr 22, 10), nes Jo Antrojo atėjimo diena yra arti. Antrąjį sykį Jis ateis ne kaip silpnas Kūdikis, bet lydimas didelės Karaliaus Nugalėtojo garbės. Jis ateis ne tam, kad būtų antrą kartą nukryžiuotas, bet tam, kad teisingai teistų pasaulį, nes teisingumas yra Jo esybės esmė.
  
  Kristus parodys Savo galybę ir Savo valdžią, kad triumfuotų Jo garbės Karalystė, kad šėtonas būtų nugalėtas amžiams.
  
  Daugelis žmonių nepasitiki šia pranašyste dėl tos priežasties, kad apie Antrąjį Kristaus atėjimą jau yra kalbama seniai, o Jo vis nėra ir nėra. Jie klausia: „Kodėl Kristus delsia?“
  
  Į šį klausimą aiškiai atsako Šventoji Dvasia per apaštalą Petrą: „Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Pt 3, 9).
  
  Jeigu Kristus būtų atėjęs vakar, daugelis žmonių būtų praradę galimybę išsigelbėti šiandien.
  
  Tačiau Dievo Dvasia nebus nepaisoma žmonių amžinai („Mano dvasia nekovos su žmonėmis amžinai“ Pr 6, 3). Kristus vis dar renka Savo šeimą, Savo Bažnyčią, ir kai ji pasieks Jo nustatytą skaičių, tuomet Jis nebedels ateiti ir pasiims Savuosius. Ir kas žino, galbūt Jis baigs rinkti savo Bažnyčią šiandien...
  
  Paskutiniame Apreiškimo skyriuje Kristus sako: „Neteisus toliau tesielgia neteisiai“ (Apr 22, 11). Kaip tai suprasti? Kas yra tie neteisūs? Tai tie žmonės, kurie perdaug geri savo akyse ir todėl nepaklūsta Dievo valiai. Jie apskritai nemyli tiesos, o ypač tiesos, kad kiekvienas žmogus – nusidėjėlis, kuriam reikia atgailauti ir būti išgelbėtam. Jie nepriima Evangelijos tiesos. Jiems tradicijos yra svarbesnės už tiesą. Jie persekioja tuos, kurie atvirai išpažįsta tiesą.
  
  Kaip mes skaitome Laiške romiečiams, Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu (Rom 1, 28). Tai tie „išminčiai“, kurie toliau yra užsikietinę savo nuodėmėse, garbina stabus, jeigu ne akmeninius, tai medinius ar kitokius. Pavyzdžiui, tokius kokia milijardui yra Marija. O ji viso labo Dievo kūrinys, kurią Dievas pasirinko atlikti žemiškai pareigai-pagimdyti iš Šventosios Dvasios Sūnų. Tai kieno čia nuopelnas Dievo ar Marijos? Pabandykite be Dievo galios tai kas nors atkartoti. Tada bus galima tokią mergelę vadinti stebuklingąja, na, kad ir Dangaus karaliene. Deja...
  
  Šie „išminčiai“ pakeitė tiesą į melą. Jie nesirūpino ir nesirūpina, kad pažintų Dievą, todėl parašyta, kad „Dievas leido jiems (...) daryti, kas nepridera“ (Rom 1, 28). Dievas nuo jų atsitraukė. Tokių žmonių Dievas nesulaiko nuo pikto: ką norite, tą darykite - žudykite, verskite kentėti, tarpusavyje kariaukite, girtuokliaukite, mėgaukitės nuodėmėmis, tačiau laukite atlygio! Nuo jo niekur nepabėgsite, nes, ką žmogus pasėjo, tą ir pjaus.
  
  Toliau Viešpats sako: „teisusi toliau tevykdo teisumą, ir šventasis dar tepašventėja“ (Apr 22, 11). Teisusis tegul ne tik kalba apie tiesą, bet tegul ją vykdo, t.y. tegul įkūnija tiesą savo gyvenime.
  
  Kas gi tie žmonės, kuriuos Kristus vadina teisiais?
  
  Teisieji – tai tie, kurie visų pirma myli tiesą ir kenčia dėl tiesos. Tai tie žmonės, kurie neturėdami savo teisumo, apsivilko Kristaus teisumu. Jie priėmė Jį tikėjimu. Jų teisumas – nėra žmogaus nuopelnas. Jie neturi kuo girtis, bet jie ir nesigiria, išskyrus tik Kristumi. Jų šventumas - nėra žmogiška ypatybė. Jie patys savęs nevadina šventais, tačiau Dievas juos regi šventus, nes jie, priėmę Kristų, atsiskyrė nuo pasmerkto teismui pasaulio.
  
  Daugelis žmonių įsivaizduoja šventuosius kaip nepriekaištingus (skaisčius), pasiekusius tobulybės ribą, kurie neva, kaip Dievas, gali girdėti ir atsakyti į maldas, tarpininkaudami už paprastus žmones prieš Dievą. Tačiau Raštas sako: „šventasis dar tešventėja“, nes tik Dievas yra absoliučiai tobulas ir absoliučiai šventas. Dievas ragina tikinčiuosius tapti šventais ir siekti šventumo, „be kurio niekas neregės Viešpaties“ (Hbr 12, 14).
  
  Toliau apie trokštančius žmones: „Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesemia dovanai gyvenimo vandens“ (Apr 22, 17). Kas gi tie trokštantys? Tai neišgelbėti nusidėjėliai, bet norintys tapti išgelbėtais. Jie ieško tiesos, trokšta tiesos pažinimo, veržiasi pas Dievą, nors dar gyvena nuodėmės valdžioje. Šiandien jiems Viešpats sako: „Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesemia dovanai gyvenimo vandens“. Labai pavojinga trokštančiajam delsti, nes Antrasis Viešpaties atėjimas yra arti.
  
  Mano drauge, mano broli, jeigu tu vienas iš tų, kurie trokšta rasti išgelbėjimą, ateik pas Jėzų dabar, nes „Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!“ (2 Kor 6, 2).